sparnuotoji raketa

sparnuotoji raketa statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Valdomoji raketa su aerodinaminiais nešančiaisiais paviršiais (sparnu). Leidžiama iš povandeninių ir antvandeninių laivų, bombonešių, judriųjų antžeminių leidimo įrenginių. Sparnuotoji raketa gali būti strateginė ir taktinė. Strateginės sparnuotosios raketos kilimo masė iki 1 360 kg, skriejimo nuotolis 2 600 km, greitis 800–900 km/h, branduolinio užtaiso galia iki 200 kt; taktinės sparnuotosios raketos skriejimo nuotolis iki 600 km, masė iki 500 kg, neturi papildomų kuro talpyklų. Sparnuotoje raketoje naudojama labai veiksminga taikymo sistema. Sparnuotosios raketos aptikimą ir naikinimą sunkina tai, kad jos labai nedidelės (ilgis maždaug 6 m, sparno ilgis 2,5 m, korpuso skersmuo maždaug 0,5 m), skrieja labai žemai (iki 30 m nuo Žemės paviršiaus) aplenkdamos visus reljefo nelygumus, nedidelis veiksmingasis pataikymo sklaidos paviršius. Sparnuotoji raketa kartais vadinama lėktuvu-sviediniu. Pirmąja sparnuotąja raketa laikoma vokiečių Fau-1 (1944). Šiuolaikinės sparnuotosios raketos: JAV „Tomahawk“ (1981) antžeminė (BGM-109G) ir jūrinė (BGM-109A); aviacinė sparnuotoji raketa ALCM-B (AGM-86B); Rusijos aviacinė sparnuotoji raketa X-55 (1984) ir laivinė sparnuotoji raketa „Granat“ (1987). Pvz., JAV jūrinės sparnuotosios raketos BGM-109A leidimo masė 1 225 kg, ilgis 5,5 m, leidimo nuotolis 2 500 km, branduolinės kovinės galvutės galia 200 kt. atitikmenys: angl. winged missile rus. крылатая ракета